Sizifo mitas pagal Magdaleną

Sizifo mito pagal Magdaleną herojus yra paprastas žmogus. Žmogus išlaikęs žmogiškumo principus, turintis jausmus, širdį. Žmogus, kuris susiduria su blogiu ir pasipriešina jam. Pasipriešina, nes kitaip ir negali. Nes tokia jo prigimtis. Nesitaikstyti. Bet blogis yra stipresnis. Be to, niekas kitas daugiau nekovoja. Visi palieka žmogų vieną kovoje, laikydami, kad tai jo reikalas. Ir kiekvieną kartą kai jis pralaimi, kaltina jį. Kad kažką ne taip padarė, kažko nesuprato, nemokėjo. Žmogus teisus, bet teisybė ne jo pusėje. Pralaimėjus vieną kovą, atsiranda daugiau priešininkų ir daugiau pralaimėtų kovotų. Didėja žmogaus akmuo. Akmuo tai jo vargas, skirtas patirti žemėje. Ir tas akmuo yra jo gyvenimo tikslas. Tikslas laimėti savo kovą, užridenant akmenį į kalno viršūnę. Jis negali jo mesti, nes pats prirakintas prie savo vargo akmens. Žmogus vis tikisi, kad greit pasieks viršūnę, kad akmuo palengvės, nes jis sustiprės, bet, deja, jis tik apsunksta. Priešai nuolat kaišo pagalius jam po kojom ir įvairiausiai trukdo ridenti ir taip sunkų vargo akmenį, o žmogus jį vis ridena, neturėdamas kito pasirinkimo. Nes jei paleis savo vargo akmenį, nugarmės į bedugnę - nežinomybę, kartu su savo vargu. Šaukiasi dievo pagalbos, bet mato tik priešus ir akmenį. Kol pagaliau praranda viltį, priešai išsunkia paskutines jėgas ir...